Elektorornis chenguangi yra senovinis paukštis, kuriam yra 99 milijonai metų. Šis paukštis ant savo letenos turi augimo pirštą, kuris yra pusantro karto ilgesnis už dangiškosios būtybės apatinę koją. Manoma, kad paukščiui reikėjo šio piršto skynimui. Bet ji nesirinko nosies, o medžių kamienuose ir žemėje, kad iš ten patektų vabzdžių.
Paleontologai atrado unikalų radinį. Mokslininkai ilgą laiką negalėjo nustatyti, kam priklauso palaikai. Ilgas blauzdikaulis ir dar ilgesnis pirštas gerai išsilaiko tokiam ilgam buvimui žemėje. Paleontologai rūšiai suteikė bendrinį pavadinimą „gintaro“ garbei, o rūšies pavadinimas paukščiui buvo paskirtas vieno iš jo kaulus atradusių mokslininkų garbei.
Mianmare buvo rasti paukščio palaikai. Šiame žemės rutulio gabale ieškantys žmonės ir visų rangų mokslininkai ieško gintaro telkinių, taip pat to, kas juose ir po jais paslėpta. Paleontologai dievina Mianmarą, nes būtent ten jiems pavyko rasti legendinę varlę, įstrigusį žemėje nuo Dinozaurų eros, taip pat vampyrų skruzdėles ir erkes, kurių pilvelyje buvo rasti senovės žinduolio kraujo palaikai.
Paukščio blauzdos radimas įvyko 2014 m. Hukongo slėnio gyventojai mokslininkams atnešė keturių pirštų letenėlę. Vietiniai gyventojai tikėjo, kad tai driežo palaikai, tačiau paleontologai iškart suprato, kad radinys susijęs su paukščių atstovais.
Mokslininkai apšvietė leteną rentgeno spinduliais. Atliko įvairias analizes.Jie sudarė trimatį modelį ir pradėjo jį lyginti su jau žinomais išnykusiais paukščiais. Nebuvo rungtynių.
Išmatuotas trečiasis pėdos pirštas ir nustatyta, kad jis siekia 10 mm ilgį. Šis procesas buvo 40% didesnis nei kaimyninių pirštų, taip pat 20% didesnis nei visas blauzdikaulis. Šie rodikliai buvo rekordiniai, palyginti su 80 žinomų senovės ir šiuolaikinių laikų paukščių rūšių. Mokslo bendruomenė ir dabar veda diskusijas apie tai, kodėl gamta apdovanojo tokią rūšį tokiu ilgu pirštu.
Nuomonės skiriasi, tačiau daugelis linkę manyti, kad paukštis buvo vabzdys, todėl jam reikėjo panašaus natūralaus įrankio maistui. Tikėkimės, kad tolesni moksliniai tyrimai paaiškins gintaro paukščio paslaptį, o pasaulis sužinos daug įdomių detalių apie gyvenimą planetoje iki žmogaus atėjimo.