![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/2444/image_uS5h9bzxkmuopEjVg7ilfz.jpg)
Didžiausias saulės sistemos palydovas yra Ganymede, kuris sukasi aplink Jupiterį. Titanas yra antras pagal dydį, jis priklauso Saturnui ir sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo. Šis dangaus kūnas turi daugybę bruožų, dėl kurių jis tampa įdomiu objektu ne tik tyrimams, bet ir kolonizavimui - žinoma, iki šiol hipotetiškai. Jo atmosfera yra gana tanki - šiuo atžvilgiu ji turi rimtų pranašumų prieš Mėnulį, kuris yra Žemės palydovas ir visiškai neturi atmosferos, vaizduojančio tik akmens bloką.
Titanas yra didžiulis, savo dydžiu panašus į Marsą, o jo atmosferą daugiausia sudaro azotas - iki 90 procentų, palyginti su 77 procentais Žemėje. Apie šį palydovą galima pasakyti dar daug įdomių dalykų.
Kas įdomu titano žmonijai?
![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/2444/image_dGL9vHhYpainxe2vh.jpg)
Per tankią atmosferą neįmanoma pamatyti palydovo paviršiaus. Tačiau jo atmosferoje nėra deguonies, todėl čia negali būti ir žmonijai įprasto pavidalo gyvenimas. Dangaus kūnas domina dėl kitos priežasties - jame gausu metano. Čia vyraujančioje žemoje -180 laipsnių šilumos temperatūroje metanas įgauna skysto pavidalo ir teka upių, ežerų ir jūrų pavidalu. Yra benzinas, kurį sukuria atmosferoje vykstančios cheminės reakcijos. Dangaus kūno paviršius, atmosfera ir žarnos yra pripildyti žmonijai reikalingų angliavandenilių, sukeliančių didelį susidomėjimą. Deguonies trūkumas pašalina šio turto užsidegimo riziką.
Didelis tokių produktų kiekis rodo gyvybę, net jei ji yra bakterijų pavidalu, tačiau šiuo metu to nėra. Pažįstama žmonija Žemėje čia negali egzistuoti, bet kaip ir bakterijos - kai kurios iš jų puikiai atsisako deguonies ir gali prisitaikyti prie egzistavimo žemoje temperatūroje. Be to, arčiau planetos žarnų jie gali būti aukšti, šildantis jūras nuo organinių medžiagų - šiame Saturno palydove yra užregistruotas tektoninis aktyvumas, jo yra visiškai. Tam tikru savo vystymosi laikotarpiu Žemė taip pat egzistavo be deguonies, kurį vėliau gamino mėlynai žalieji dumbliai, tačiau tai nesutrukdė gyvybei atsirasti.
Titano tyrimai
2005 m. Titanui buvo išsiųsta pirmoji tiriamoji transporto priemonė, kuri sėkmingai nusileido ant paviršiaus ir užfiksavo vėjo buvimą atmosferoje. Jis atsiuntė į Žemę daug nuotraukų. Tiriant paviršių, buvo aptikta net ugnikalnių, kurie išsiveržė iš šaltų angliavandenilių produktų. Šiuo metu vyksta tyrimai, tačiau reikėtų suprasti, kad šiuolaikinė technologinė pažanga neleidžia pradėti mineralų tiekimo iš šio palydovo į Žemę. Tačiau ateityje tokia galimybė gali pasirodyti.
„Titano atradimų istorija“
![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/2444/image_q1br1X5N5gr9IdC.jpg)
Saturno palydovą „Titaną“ 1655 m. Atrado astronomas Huygensas, kuris sugebėjo atskirti šį didelį dangaus kūną nuo Saturno stebėjimo ir netgi nustatė, kad jis per 16 Žemės dienų sukelia revoliuciją aplink planetą. Išvardytą jis pavadino tiesiog: „Saturno palydovu“. Šiuolaikinį pavadinimą Herschel suteikė 1847 m.Ir 1907 m. Buvo įrodyta, kad milžiniškos planetos palydovas turi savo atmosferą. Buvo pažymėta, kad tam tikru momentu objekto vidurys tampa ryškesnis už kraštus. Metano buvimą atmosferoje 1944 m. Įrodė Kuiperis, tam panaudojęs spektrografą.
Taigi titanas yra įdomus dangaus objektas, kuris ateityje gali pasirodyti labai įdomus žmonijai, ypač jei neįmanoma apeiti degalų krizės ir įveikti angliavandenilių poreikį. Didelis objekto dydis leido jį atrasti dar viduramžiais, tačiau šiandien šis palydovas yra aktyviai tyrinėjamas.