![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/2398/image_g62113Ai5uxdte.jpg)
Turbūt taip nutiko kiekvienam asmeniui: atsitiktinai gatvėje esantis žmogus atrodo pažįstamas, ir panašu, kad situacija susiklostė praeityje. Tačiau neįmanoma išsamiau prisiminti visų aplinkybių ar bent jau suprasti tariamai vykusių įvykių chronologiją.
Tai vadinama deja vu, ir daugelis žmonių ilgai galvoja apie tai, kas yra šis reiškinys. Ar tai mistika, ar tai psichinio sutrikimo simptomas, ir kodėl atsiranda deja vu?
Kas yra deja vu?
Išvertus „deja vu“ reiškia „matytas anksčiau“, terminas kilęs iš Prancūzijos. Galų gale jį pirmą kartą pristatė prancūzų psichologas vardu Buarac. Prieš jį niekas nedrįso tokių reiškinių tirti ir viešinti, o informacijos apie tai, kaip šis keistas mechanizmas veikė, nebuvo. Tuo metu šiam pseudomoksliniam reiškiniui žymėti buvo naudojamas terminas paramnesia arba promnesia, tai yra, „anksčiau patyręs“.
Kaip atsiranda ir ką tai reiškia?
Į klausimą, kaip tiksliai šis mechanizmas veikia, ir ką tai reikštų apskritai, nėra daug atsakymų. Tačiau kai kurios teorijos vis dėlto atsirado, ir mokslo pasaulis yra pasirengęs aptarti šį reiškinį. Be to, tai tikrai būtina, nes dauguma žmonių su šiuo reiškiniu elgiasi labai atsargiai, manydami, kad tai yra vienas iš protinio nukrypimo simptomų. Žmonės nesiekia to aptarti ar niekam papasakoti, parodydami didesnį norą viską pamiršti ir ramiai gyventi. Šis reiškinys gali sukelti net baimę, kaip ir visa kita nežinoma.Todėl mokslininkų nuomonė čia bus labai svarbi ir aktuali.
Ką sako mokslininkai?
Šio reiškinio tyrimą atliko Amerikos mokslininkai, ir jie sugebėjo nustatyti keletą įdomių faktų. Taigi paaiškėjo, kad deja vu suformuoja hipokampas, nedidelis smegenų plotas, esantis pačiame pagrinde. Ši smegenų dalis „žino, kaip“ iš karto atpažinti jau žmonėms pažįstamus vaizdus.
Kaip paaiškėjo, hipokampas turi ir dar vieną įdomų „įgūdį“ - jis sugeba suformuoti nežinomus vaizdus galvoje, taip pat dirbti su asociacijomis, susitikti su kažkuo nepažįstamu. Ir jis gali suformuoti aiškų supratimą, kad viskas, ką mato žmogus, jau yra pažįstama. Tai bus padaryta remiantis jau turimais duomenimis apie tai, kas buvo matyta anksčiau, remiantis informacija, kurią jau turi smegenys.
Tačiau yra ir kita versija, paaiškinanti, kaip formuojasi deja vu. Nemažai ekspertų mano, kad tai tiesiog žmogaus atminties nepakankamumas, savotiška smegenų klaida, kai pirmas pamatytas dalykas pradedamas suvokti kaip jau žinomas. Sutrikus tam tikrų smegenų sričių veiklai, tai iš tikrųjų tampa įmanoma, ir tai užfiksavo specialistai. Ir dar daugiau: kiekvieno žmogaus gyvenime yra amžiaus periodų, kai tai įvyksta greičiausiai.
Praktika rodo, kad Gedimai su atmintimi ir deja vu poveikis yra būdingiausi 16–18 metų, 35–40 metų. Būtent šiais laikotarpiais būna klaidingų prisiminimų viršūnių, kurios gali taip išgąsdinti žmogų.
Kad ir kaip būtų, nei pirmuoju, nei antruoju atveju negalima kalbėti apie psichinius nukrypimus. Be to, šį reiškinį pastebi tie žmonės, kurie turi problemų, susijusių su psichika, iš esmės neregistruoti. Kiekvienas gali susidurti su deja vu - ir net daugiau nei tai, tiesą sakant, kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra susidūręs su šiuo reiškiniu.
Žmogaus smegenys yra labai sudėtingas organas, kuris dar nėra iki galo ištirtas. Mokslininkai ir gydytojai pripažįsta, kad daugelis jo funkcijų tebėra paslaptis. Ir deja vu efektas yra tik šios sferos reiškinys. Kol kas galime pasakyti tik apie tokio pasireiškimo ryšį su hipokampu ir kad reiškinys labiausiai būdingas tam tikriems amžiams.
Galbūt tai tik viena iš nesėkmių smegenyse ir nuo labai tipiškų nesėkmių, kurios bent kartą gyvenime įvyksta beveik kiekviename žmoguje. Nors kai kurie žmonės vis dar linkę tokiems staigiems prisiminimams suteikti mistinę konotaciją, nurodančią sielos atmintį, praėjusius gyvenimus ir daug daugiau. Ar tikėti mistika, ar išlikti skeptiku, pasikliaujant mokslu - kiekvienas žmogus turi teisę tai nuspręsti pats.