Net senovėje žmonės rūpinosi švara ir higiena, nes suprato, kad nurijus įvairius mikrobus ir nešvarumus, gali išprovokuoti ligas ir pabloginti savijautą. Todėl civilizacijos bandė sugalvoti būdus, kaip greitai ir efektyviai pašalinti nepageidaujamas medžiagas iš odos, ir beveik visos priėjo prie išvados, kad nėra nieko saugesnio, nei plauti odą muilu po šiltu vandeniu.
Muilo istorija
Beveik iš karto žmonės suprato, kad vanduo padeda nuplauti nešvarumus nuo odos, ir pradėjo jį aktyviai naudoti šiam tikslui. Tačiau ne visada pakako skysčio, kad nešvarumai būtų nuplauti. Tai paskatino ieškoti įvairių būdų, kaip kuo efektyviau pašalinti pašalines medžiagas.
Maždaug 2800 m. Pr. Kr. Babiloniečiai ir šumerai išrado pirmuosius muilo pavyzdžius. Produkto sudėtis buvo natūralios kilmės: panaudotiems paukščių ir gyvūnų riebalams gaminti, pridedant šiek tiek priemaišų. Ši priemonė greitai „pateko į žmones“ ir buvo pasiskolinta kitų civilizacijų.
Įdomus faktas: žodis „muilas“ pirmą kartą buvo sukurtas senovės Romoje. Jo gyventojai gautą produktą vadino sapo. Laikui bėgant, žodis šiek tiek pasikeitė, jis tapo „muilu“ anglų kalba ir vis dar naudojamas šia forma visame pasaulyje.
Higienos samprata
Nepaisant to, kad žmonės muilą naudoja jau kelis tūkstančius metų, higienos sąvoka atsirado tik XIX amžiaus pradžioje.Gydytojas Nikolajus Semaško sugalvojo terminą ir įkūrė pirmąjį pasaulyje universiteto skyrių, kurio dėstytojai pradėjo mokyti higienos pagrindų.
Dalykas padėjo įsisavinti pagrindinius terminus ir sąvokas, būtinas švarai palaikyti. Semashko taip pat ieškojo veiksmingiausių valymo būdų ir išrado įrankius bei komponentus, kurie padėtų tai padaryti.
Kaip muilas nuplauna nešvarumus?
Muilo principas, dėl kurio jis gerai valo odą, yra gana paprastas. Dėl savo sudėties muilo molekulės gerai prilimpa prie purvo ir vandens. Taigi, kai žmogus tepa muilą ant tam tikro paviršiaus, pastarųjų dalelės prilimpa prie nepageidaujamų medžiagų, sudarydamos su jomis vieningą visumą. Kai nuplautas paviršius nuplaunamas vandeniu, šios dalelės prilimpa prie vandens, tiesiogine prasme nuplėšia nešvarumus ir nuneša jas po bendrojo srauto. Po to danga tampa švari.
Tačiau purvas ir bakterijos ne visada nuplaunami švariai. Kartais muilo užtepimo ir plovimo procedūrą reikia pakartoti keletą kartų. Laikui bėgant žmonės pastebėjo, kad medžiaga daug geriau nuplaunama šiltu vandeniu nei šalta.
Kodėl muilas lengviau nuplaunamas šiltu vandeniu?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų kreiptis į fiziką. Viskas aplink susideda iš mažiausių molekulių, kurios nuolat juda. Be to, kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesni erdvės svyravimai ir didesnis jų susidūrimų skaičius.
Todėl kaitinant kai kurie daiktai tampa minkštesni, pavyzdžiui, molis.Didėjant temperatūrai, didėja atstumai tarp molekulių ir medžiaga praranda savo jėgą.
Susidūrus su muilu, atsitinka kažkas panašaus. Šilto vandens molekulės yra daug judresnės ir aktyvesnės nei šaltos. Jie juda greičiau ir nuvažiuoja didelius atstumus. Todėl, kai šiltas skystis patenka į muiluotą paviršių, jis aktyviau „bombarduoja“ muilą ir nešvarumus molekulėmis, pažodžiui juos nušluodamas. Muilo dalelės aktyviau prikimba prie įkaitinto skysčio nei šalto.
Be to, per pastaruosius dešimtmečius sudėtyje atsirado įvairių rūšių muilo. Pvz .: namų ūkis, namų ūkis, skystas ir kt. Taip pat kai kurie žmonės namuose gamina muilą. Kiekvienas iš jų turi unikalių valymo nuo nešvarumų savybių, tačiau juos vienija vienas faktas: visi jie pasižymi geresnėmis savybėmis po karštu vandeniu.
Muilas lengviau nuplaunamas šiltu vandeniu, nes jo molekulės turi daugiau energijos. Jie sugauna ant muilo dalelių, kurios jau absorbavo nešvarumus, ir jas nuplauna, palikdami paviršių švarų.