Remiantis tyrimų rezultatais, buvo atskleista plastiko rūšis, galinti paslėpti save kaip akmenukus.
Toks plastikas yra žinomas kaip piroplastika. Toks procesas įmanomas ne tik gaminant technologijas, bet ir natūraliomis sąlygomis, veikiant tam tikriems aplinkos veiksniams. Po kurio laiko plastiko gabalai apdeginami, o tai suteikia jiems nuostabų panašumą į vėjo ir jūros vandens paveiktas uolienas.
Anot mokslininkų, piroplastika atrodo panaši į Havajų saloje aptiktus plastiglomeratus, kurie yra smėlio ir kriauklių mišinys, ištirpę veikiant aukštai temperatūrai.
Piroplastiką mokslininkai nustatė Ispanijos ir Vankuverio paplūdimiuose, o tai nesuteikia galimybės kalbėti apie juos kaip apie regioninį reiškinį. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šie akmenys yra kitose vietose, tačiau juos sunku aptikti dėl nuostabaus panašumo į paprastus akmenukus.
Tyrimų metu mokslininkai panaudojo daugiau nei 165 plastikinius pavyzdžius, paimtus skirtingose Kornvalio paplūdimio vietose. Be to, buvo ištirta daugiau nei 30 egzempliorių, paimtų iš Škotijos paplūdimių (Kerio grafystė, Airija ir Ispanija).
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti mėginių sudėtį.Tam mokslininkai panaudojo spektroskopijos ir infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodą. Dėl šios priežasties jie galėjo visiškai užtikrintai pareikšti, kad visi jų naudojami pavyzdžiai yra ne kas kita kaip polietilenas, polipropilenas ar jų derinys, dažnai naudojami maišuose ar pakuotėse.
Tik pasitelkę rentgeno fluorescencinę analizę, mokslininkai sugebėjo nustatyti, ar mėginiuose yra švino ir chromo - junginio, kuris dažnai maišosi su plastiku, suteikiant mėginiams geltoną, oranžinę arba raudoną spalvą. Taip pat buvo galima nustatyti aukštą mėginių toksiškumo lygį visiems gyviesiems daiktams Žemėje.
Nemaža reikšmė yra ir tai, kad mokslininkai atliko didžiulį kiekį tyrimų, kurių tikslas buvo nustatyti metodus, kuriais būtų galima užkirsti kelią aplinkos katastrofai dėl šių mineralų plitimo.