Vanduo žemėje yra gyvybės šaltinis, be to, jis yra svarbus daugelio gyvų organizmų komponentas. Maži burbuliukai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, o norint nustatyti tikrąjį putojimo šaltinį, kartais reikia gerai pagalvoti.

Natūralus putojimas

Jei vandenyje nėra pašalinių medžiagų, kurios prisideda prie burbuliukų susidarymo, tada jų atsiradimą galima išprovokuoti tik judinant skystį. Pvz., Putos atsiranda upės paviršiuje, kur yra nelygūs plotai. Tai taip pat galima pastebėti pilant vandenį į stiklinę, kai čiaupo srovė liečiasi su puodelio kraštu.

Toks putojimas vyksta in vivo ir yra pagrįstas vien tik mechaninėmis skysčio savybėmis. Kai vanduo juda, jo paviršius nėra lygus. Dėl šios priežasties mažos bangos sukasi viena ant kitos, o oras tarp jų patenka į skystį, sudarydamas burbuliukus, kurie iškart kyla į paviršių ir sudaro putas. Buvo nustatyta, kad kietas vanduo, kuriame yra daug kalcio ir magnio, burbuliuoja stipriau nei minkštas.

Įdomus faktas: Jūros putos atsiranda dėl vandenyje esančių organinių mikroorganizmų, kurie reaguoja su juo ir yra adsorbuojami burbulų pavidalu.

Kitos putų priežastys

Be natūralių priežasčių, putplastis gali atsirasti šiais atvejais:

• esant muilui ir kitoms valymo priemonėms vandenyje;
• dėl naftos produktų įsiskverbimo burbuliukai šiuo atveju turi daugiaspalvius atspalvius;
• jei kietosios medžiagos yra ištirpintos skysčiuose, kurie padidina paviršiaus įtempimą ir neleidžia orui išeiti į paviršių;
• skystos putos, turinčios didelę anglies dioksido koncentraciją - iš šios medžiagos išmetamas mineralinis vanduo;
• burbuliukai atsiranda dėl didelio vandenilio kiekio.

Reikėtų suprasti, kad daugeliu atvejų putojantis skystis neturėtų būti girtas, nes greičiausiai jame yra kenksmingų medžiagų. Jei vandentiekio vanduo liejant susidaro putplastis, kanalizacija gali būti užsikimšusi.

Vandeniui putoti yra daugybė priežasčių. Daugeliu atvejų tai atsiranda dėl skysčio judėjimo erdvėje ir kompozicijoje esant tam tikroms medžiagoms, kurios provokuoja putų atsiradimą.