Žemė nuolat sukasi ne tik aplink savo ašį, bet ir aplink Saulę, kuri kartu su planetos ašies pakreipimu keičia sezonų formą ir ritmą, pagal kuriuos žmonija yra įpratusi stebėti šį procesą. Metų laikai keičiami vienas po kito, daugiausia saulės energijos gauna vienas pusrutulis, tada kitas. Gruodžio mėnesį šiaurinėje planetos dalyje stebimas žiemos laikotarpis, kai šviesos ir šilumos kiekis yra minimalus, dienos šviesos laikas sutrumpėja iki poliarinės nakties, artėjant prie poliarinių platumų. Tuo pačiu metu pietinis pusrutulis gauna maksimalų apšvietimą, čia žmonės mėgaujasi karšta vasara.
Birželis sukuria priešingą situaciją - prasidėjus žiemai pietiniame pusrutulyje, o vasarai - šiauriniame pusrutulyje. Ką įdomaus galėtum papasakoti apie šiltąjį sezoną, žinant visas besikeičiančių sezonų ypatybes?
Kas gali nustebinti vasarą?
Daugelis šiaurinio pusrutulio gyventojų vasaros mėnesius sieja su atostogomis, puikiu oru ir poilsiu. Tačiau pietiniame pusrutulyje vasara dėl minėtų priežasčių prasideda nuo gruodžio ir tęsiasi iki vasario, o tai verčia mus organizuoti gyvenimą kitaip. Didžioji žmonijos dalis vis dar gyvena šiauriniame pusrutulyje, todėl daugumai žmonių vasara asocijuojasi su birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Bet tai tikrai nėra siejama su palankiu metų laiku, poilsiu ir geru oru, nes pietiniuose, sausringuose regionuose palengvėjimas vietos gyventojams kyla būtent su rudens ir žiemos vėsuma.Žmonės laukia žiemos ir lietaus, kad galėtų atsipūsti nuo karščių, atlikti žemės ūkio darbus.
Iš tiesų kai kuriose vietose vasaros temperatūra siekia 50 laipsnių, netgi viršija šį rodiklį. Ir jau esant 40 laipsnių karščiui, žmogaus kūnas kas valandą išskiria iki litro prakaitoverčia nuolat gerti vandenį. Jei temperatūra pakyla iki 71 laipsnio šilumos, žmogus sugeba pakęsti kraštutinį rodiklį gana paprastai ne ilgiau kaip valandą. Vyrai lengviau toleruoja šilumą, moterys sunkiau - turi daugiau poodinių riebalų, kurie neleidžia kūnui greitai atvėsti.
Kiti vasaros faktai
Apie šiltąjį periodą galima pasakyti daug įdomių dalykų. Juk yra vietų, kur beveik nėra vasaros - mes kalbame apie Arktį. Bet čia ir Antarktidoje yra poliarinė diena, kai Saulė nesislepia už horizonto iki 6 mėnesių - būtent tiek ji šviečia prie polių. Vietiniai augalai ir gyvūnai puikiai prisitaikė prie šaltos vasaros, daugeliui jų pavyksta užauginti palikuonių ar pipirų, duoti sėklas porai palyginti šiltų, visą parą šviesių mėnesių.
Verta atkreipti dėmesį į šiuos faktus:
- Ilgiausia vasaros diena nustatyta birželio 21 d ir vadinama vasaros saulėgrįža. Šią dieną šventė daugybė pagoniškų kultūrų;
- Aukščiausia vasaros temperatūra stebima Mirties slėnyje (Kalifornija) - temperatūra pakyla iki 57 laipsnių virš nulio;
- Žmogus toleruoja šilumą skirtingais būdais, esant skirtingiems drėgmės rodikliams. Todėl orų prognozuotojai aktyviai naudoja vadinamąjį „šilumos indeksą“, kuriame atsižvelgiama tiek į svarbius rodiklius, tiek į temperatūrą bei drėgmę;
- Uraganai ir perkūnija dažniausiai pasireiškia būtent vasarą - šilti orai sukuria optimalias sąlygas jų branduoliui ir vystymuisi.
Vasara ypač tinkama visiems Šiaurės pusrutulio gyventojams. Ypač rusams ir europiečiams, gyvenantiems daugiausia vidutinio klimato kraštuose, svajojantiems apie šilumą, galimybę atsipalaiduoti esant geram orui. Juk šiauriečiai turi turėti laiko pripildyti organizmą vitaminais, atkurti imunitetą, kad vėl galėtų pasiruošti žiemai ir saulės trūkumui.