Žmogaus kūną galima laikyti sudėtingiausiu mechanizmu, kuriame kas sekundę vyksta dešimtys procesų, atsakingų už gyvybės palaikymą ir elgesį. Daugelis nustebs, tačiau šokiai ir ritmingi judesiai taip pat yra smegenų veiklos, dažnai veikiančios pasąmonės lygiu, rezultatai.
Kada pasirodė šokis?
Prieš suprasdami, kodėl žmogus nori pereiti prie muzikos ritmo, turėtumėte atsigręžti į šokio istoriją. Mokslininkai rado daug urvų paveikslų, kurie rodo, kad šokiai atsirado primityvių žmonių laikais. Ir jie buvo naudojami saugumo tikslais.
Tuo metu nebuvo šnekamosios kalbos, todėl nebuvo galimybės bendrauti naudojant žodžius ir dialogus. Siekdami kažkaip koordinuoti, žmonės greitai išmoko naudoti gestus, kurie turi tam tikrą prasmę. Labai greitai įprasta rankų ir kojų banga virto šokiais, kurių pagalba buvo išgirsta informacija.
Pavyzdžiui, kai viena gentis atėjo prie kitos, ji atliko šokį. Pagal ją būtų galima suprasti, ar svečiai buvo draugiški, ar turėtų ruoštis kovai. Laikui bėgant, gentys pradėjo naudoti pirmuosius muzikos instrumentus: būgnus, ragus. Muzika padėjo žmonėms judėti sinchroniškiau, stebint vieną ritmą.
Tačiau prieš dešimtis tūkstančių metų žmonės negalvojo, kodėl taip lengvai gali pereiti prie muzikos ritmo, be to, kūnas dažnai pradeda judėti nevalingai, savarankiškai.Tik mūsų laikais mokslininkai sugebėjo pateikti atsakymą.
Mokslinė meilės šokiams deklaracija
Žmogaus meilę šokiams ir muzikai 2000-ųjų pradžioje paaiškino mokslininkai. Faktas yra tas, kad ausims pradėjus girdėti ritminį garsą, smegenyse atsiranda tam tikri impulsai. Jie priverčia žmogų nevalingai pereiti prie muzikos, net jei jis pats to pradžioje nepastebi. Šie impulsai atsiranda dėl pasąmoningo noro prisitaikyti ir prisitaikyti prie aplinkos. Tai galime laikyti savotišku išgyvenimo instinkto pasireiškimu.
Kai žmogus pereina prie muzikos ritmo, jis tampa ramesnis, ypač jei visi aplinkiniai taip pat šoka. Tada galvoje atsiranda patvirtinimo jausmas. Mokslininkai taip pat teigia, kad šokiai padeda stimuliuoti džiaugsmo hormoną.
Praktiškai tai veikia taip. Žmogus girdi muziką, smegenys supranta, kad jo elgesys nesutampa su aplinka. Pasąmonė bando tai ištaisyti, lemia muzikos ritmą ir kūnas pradeda judėti tam tikru ritmu. Žmogus jaučia, kad viską daro teisingai, dėl to kyla džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmas.
Kodėl kai kuriems žmonėms nepatinka šokti?
Tačiau ne visi žmonės „pasiduoda“ muzikai. Kai kurie į tai nereaguoja, nesvarbu, koks griozdiškas mušimas buvo. Ir mokslininkai rado tam paaiškinimą. Tam tikras DNR genas, kurį turi ne kiekvienas žmogus, yra atsakingas už ritmo pojūtį. Tyrimai parodė, kad tokiems žmonėms sutrinka koordinacija, jie gerai neranda kalbos su kitais, jiems sunku bendrauti.Bet tie, kurie turi gerai išsivysčiusį geną, lengvai randa bendrą kalbą su žmonėmis.
Ne tik žmonės turi ritmo pojūtį. Dauguma paukščių sugeba atpažinti muzikos ritmą ir atitinkamai judėti. Tai labiausiai išryškėja papūgose, kurios visada mielai purto galvą niūriam ritmui.
Kaip rodo tyrimai, žmogus pasąmonės lygmeniu pradeda pereiti prie muzikos ritmo. Smegenys bando prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, todėl kūnas daro būdingus judesius. Ritmo pojūtis priklauso nuo to, ar DNR yra specialus genas.
