Pulsaras yra kosminės rentgeno, optinės, gama ar radijo spinduliuotės šaltinis su magnetiniu lauku, kuris atsirado po supernovos sprogimo. „Pulsar PSR J0835-4510“, esantis 959 šviesmečių atstumu nuo mūsų pasaulio, patraukia dėmesį tuo, kad daro maždaug 11 apsisukimų per sekundę, tuo pačiu metu pasižymi didžiuliu optiniu ryškumu.
Astronomai iš Monasho, McGillo, Monasho (Kanados) ir Tasmanijos universitetų atkreipė dėmesį į dar vieną įdomų šio pulsaro, kuris turi antrą vardą kaip „Pulsar in Sails“, bruožą. Jis turi trūkumų, t. nenuspėjamas greičio padidėjimas. Paprastai jis palaipsniui mažėja dėl stabdymo procesų, vykstančių dėl didelės energijos dalelių išmetimo ir galingos radiacijos.
Paaiškėjo, kad po vadinamojo gedimo pulsaras pasisuko greičiau. Po kurio laiko jis pradėjo suktis, kaip įprasta. Tyrimo rezultatai buvo gauti išanalizavus 2016 metų duomenis.
Mokslininkų tyrimas parodė, kad pulsaro žievės viduje yra super skysčių neutronų. Jie juda dideliu greičiu į išorę, tačiau jų kelyje yra tvirta išorinė pluta. Dėl smūgio pulsaro žvaigždė pradeda suktis. Tada antroji superlaidžio neutronų skysčio dalis susigrūda su pirmąja. Dėl šios priežasties žvaigždės judėjimas pamažu sulėtėja, sumažėja iki įprasto greičio.Šį reiškinį atrado Monasho instituto mokslininkas Paulas Lasky.
Panašus reiškinys keletą kartų aprašytas mokslinėje literatūroje. Tačiau neseniai jis buvo atrastas bendro Kanados mokslininkų darbo dėka.
Gauti stebėjimo rezultatai neatitinka visuotinai priimtos pulsaro elgesio teorijos. Pasak daktaro Grego Ashtono (Monasho universitetas), prieš glitch (glitch) žvaigždė šiek tiek sulėtina sukimosi aplink ašį greitį ir vėl jį atnaujina.
Pasak mokslininkų, paslaptingas pulsaro sukimasis yra raktas norint išspręsti nesklandumus. Tačiau norint užtikrintai kalbėti apie tai, kodėl jis pasirodo, mums reikia naujų astronomų tyrimų duomenų. Iki šiol astronomai mato ryšį tarp supernovų sprogimo (tai yra daiktų, padidinančių ryškumą 10 ir daugiau dydžių) ir pulsorių susidarymo.
