Amerikos mokslininkų komanda, naudodama visus šiuolaikinius tyrimų metodus, išaiškino Hablo vertės reikšmę. Taigi ji atrado, kad Visata plečiasi ne taip greitai, kaip numatyta.
Praėjusio amžiaus pradžioje amerikiečių mokslininkas Edwinas Hablas pasiūlė „Kosmoso“ išplėtimo idėją. Jis pirmasis pasaulyje padarė išvadą, kad ją sudaro daugybė galaktikų ir kad atstumas tarp jų didėja. Vėlesni astronomo skaičiavimai parodė, kad galaktikų pašalinimo greitis yra proporcingas jų atstumui. Tai taip pat reiškia, kad jie turi plėstis greičiau.
Iš pradžių buvo gautas išplėtimas - 500 km per sekundę, atsižvelgiant į atstumą megaparsec, t. 3,26 milijono šviesmečių arba neįsivaizduojamas 30 kvintilijonų kilometrų (kvintilionas yra vienetas su 18 nulių). Įdomu tai, kad galaktika, esanti dviem megaparsekais nuo mūsų planetos, plečiasi 2 kartus greičiau nei galaktika, pašalinta vieno megaparseko atstumu.
Astronomai naudoja įvairią įrangą, leidžiančią atnaujinti Hablo metriką. Patikimiausia kosmoso plėtimosi greičio vertė iki šiol yra 74 kilometrai per sekundę milijonui parsekių.
„Supernova“ transporto priemonės, naudojamos Plancko kosmoso observatorijoje, pakeitė astronominių stebėjimų tikslumą ir patikslino šią konstantą.Nuo pradinio rodiklio jis skiriasi daugiau nei 7 kartus. Remiantis šiuolaikiniais stebėjimais, tai yra 67,5 kilometro per sekundę per megaparseką.
Tai tapo įmanoma palyginus naujausią informaciją, gautą iš Fermi teleskopo kosminės gamos. Jis parodė žvaigždžių skleidžiamos radiacijos slopinimą. Šios vertės pasikeitimas buvo priežastis, dėl kurios reikėjo peržiūrėti objektų pašalinimo iš Visatos greitį.
Pastebėtina, kad gama spindulius skleidžia visos žvaigždės, bet ypač aktyviai kvazarus. Tai yra ryškiausi stebimos Visatos dalies objektai. Jų struktūrinis bruožas: tai yra aktyvusis galaktikos branduolys pradiniame jos vystymosi etape, kur didžiulė juodoji skylė sugeria ją supančią medžiagą. Dėl to kvazaris tiesiogine prasme išstumia didžiulį gama spinduliuotės kiekį.
Kai šie spinduliai pasiekia mūsų planetą, jie sąveikauja su Saulės kilmės fotonais. Jų susidūrimo greitis priklauso nuo gama spindulių nuvažiuoto atstumo. Ši vertė priklauso nuo to, kokiu greičiu plečiasi visos galaktikos Visatoje. Atlikdami matematinius skaičiavimus, mokslininkai sugebėjo sužinoti atnaujintą Hablo konstantos vertę.
Tikėtina, kad ateityje, tobulėjant astronominių tyrimų metodams, mokslininkai galės pasiekti dar didesnį tikslumą apskaičiuodami Hablo konstantą. Bet net atnaujintas greitis atrodo įspūdingas mums, Žemės gyventojams. Astronomijos plėtra ateityje padės atskleisti Visatos gimimo paslaptis.
