Kiekvienas gyvas sutvėrimas planetoje turi savo kalbų, kuriomis galima bendrauti, rūšis. Vilkai keikia, verkšleno, girgžda, kaukia.
Kodėl vilkai verkia?
Kaukinimas yra ryškiausias gyvūnų komunikacinio ryšio būdas, kurio garso diapazonas yra didesnis ir jis plinta dideliame plote. Pasitelkdami kaukančius vilkus:
- Supakuota į medžioklės pakuotes
- Įspėkite priešininką, kad teritorija yra užimta
- Kreipkitės į priešingą lytį
Kaukėjimo priežastys yra daugybė. Kiekvienas nustato savo intonaciją, tembrą, trukmę ir garsų skaičių. Nors paprastas žmogus vilko kaukimą skamba siaubingai, patyrę medžiotojai ir gyvūnų elgesio tyrinėtojai gali lengvai nustatyti, kas girdi patelę ar seną vilką, ar tai yra medžioklės pasiūlymas, ar įspėjimas apie pavojų, ar alkanas šauksmas.
Mėnulio magija
Senovės mitai, kad mėnulis yra naktinio vilkų kaukimo priežastis, jau seniai buvo išsklaidyti moksliniais tyrimais. Mėnulis neturi nieko bendra. Vilkas yra naktinis plėšrūnas, praleidžiantis dieną namų ruošoje, atsipalaidavęs po sėkmingos medžioklės ir tingus virškinimo kažkur toli nuo saulės spindulių. Po pietų vilkai taip pat verkia, bet labai retai. Žmogui nakties vilkas dažniau girdi dėl tylos ir ramybės.
Plėšiko snukis, pakilęs kaukimo metu, taip pat neįrodo, kad jam būtina pamatyti mėnulį.Ši situacija paaiškinama gyvūno gerklų ir kaukolės struktūrinėmis ypatybėmis. Patyrę dainininkai žino, kad norint pasiekti gryniausią ir stipriausią garsą, gerklę reikėtų išlaisvinti pakeliant smakrą. Būtent taip miško gyventojai profesionaliai imasi dainuoti. Nebaigę konservatorijos, jie iš prigimties žino, kad jei norite, kad visas rajonas jus girdėtų, pakelkite galvą aukščiau ir plačiau atverkite burną.
Kodėl vilkai čiulba per mėnulio pilnatį?
Skirtingos mėnulio fazės daro didelę įtaką ne tik žmogaus būklei, bet ir daugeliui gamtos reiškinių planetoje. Žmonėse blogėja psichinė būsena, blogėja ligos. Net augalai sustabdo ar pagreitina jų augimą. Tačiau šių natūralių pokyčių poveikis vilkams mokslininkai dar neįrodė. Tai, kad su mėnulio pilnatimi vilkų kaukimas yra girdimas grėsmingiau ir dažniau, greičiausiai yra senovės baimių ir fikcijų aidas. Čia su didele tikimybe yra žmogiškasis faktorius, nulemiantis paties žmogaus emocinę būseną per pilnatį.
Su mėnulio pilnatimi naktys būna šviesesnės, tai, kas vyksta aplinkui, geriau supranta žmogaus akys, tačiau jos kontūrai yra mažiau ryškūs nei dienos šviesoje. Todėl būtent su mėnulio pilnatimi siejama tiek daug mitų ir legendų, kurios yra kažko, kas buvo pamiršta, bet apgalvota, rezultatas. Nenuostabu, kad jie sako, jog baimė turi dideles akis. Tamsoje žmogus nieko nemato, o išsklaidytoje mėnulio šviesoje sėkmingai įsivaizduojama tai, ko jis netikrina.
Negalima traktuoti vilko kaukimo, ypač mėnulyje, kaip kažko mistinio ar grėsmingai antgamtinio. Greičiausiai vilkai taip pat reaguotų į žmogaus kalbą, jei gamta suteiktų jiems tokią galimybę. Gaila yra tik jų gyvenimo būdo bruožas, kuris turėtų būti suvokiamas kaip neatsiejama gamtos dalis.