Daktaro dešra pasirodė praėjusiame amžiuje sovietinės erdvės teritorijoje ir greitai įsimylėjo žmones. Ši tradicija išsaugota iki šių dienų. Parduotuvių lentynose visada gausu įvairių daktariškų dešrų rūšių. Bet kodėl tai vadinama?
Trumpa dešros istorija
Tiksliai nežinoma, kada žmonės pradėjo gaminti šį produktą. Tačiau jo paminėjimas pasirodė senovės Graikijoje ir Romoje. Tuomet žmonės neturėjo pažangių gamybos technologijų, dėl kurių jie galėjo virti tik paprastų rūšių dešras, tarp kurių labiausiai paplitęs buvo juodasis kraujas.
Viduramžiais atsirado daugiau šio produkto gaminimo receptų ir būdų, tačiau ne visi galėjo sau leisti šį patiekalą patiekti ant stalo. Pavyzdžiui, Europoje dešra buvo laikoma brangiu patiekalu.
Senovės Rusijoje dešra jau seniai turėjo neigiamą požiūrį. Kadangi jame buvo daug kraujo, jo valgymas buvo laikomas nuodėme. Dabar dešra yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Yra kelios dešimtys veislių, turinčių unikalių kvapiųjų savybių.
Kodėl taip vadinama „daktaro“ dešra?
Dešra gavo savo pavadinimą dėl tikslo, kuriam ji buvo pradėta gaminti. Pirmasis šios veislės variantas pasirodė 1938 m. Tuomet Sveikatos liaudies komisariatas liepė sukurti dietinės dešros receptą, kurį galėtų naudoti žmonės, turintys skrandžio problemų.
Įdomus faktas: Daktaro dešra pirmiausia buvo skirta žmonėms, turintiems silpną sveikatą dėl pilietinio karo.
Išbandę keletą recepto variantų, virėjai sugebėjo nustatyti ingredientų derinį, iš viso suteikiantį puikų skonį. Šios doktorantų dešros sudėtis yra tokia:
- kiauliena su mažai riebalų - 45%;
- kiauliena be riebalų - 25%;
- pirmos klasės jautiena - 25%;
- vištienos kiaušiniai - 3%;
- pieno milteliai - 2%;
- prieskoniai.
Šiame recepte nebuvo kenksmingų produktų ir priemaišų, todėl žmonės, turintys sergantį skrandį, galėjo jį valgyti. Dėl šios priežasties dešra buvo pavadinta „daktaru“.
Dešra vadinama „daktariška“, nes ji buvo išrasta medicininiais tikslais. Kompozicijoje nėra kenksmingų produktų, todėl jis lengvai absorbuojamas net silpnu skrandžiu.