Žvaigždžių formavimasis trunka nuo pat visatos pradžios. Tai reiškia, kad galaktikos lėtai, bet stabiliai miršta.
Tai, kaip galaktikos liečiasi su aplinkinėmis medžiagomis ir kur jos yra, yra jų pagrindinės savybės, parodančios gebėjimą formuoti naujas žvaigždes. Šis procesas teoriškai turėtų trukti amžinai. Tačiau vis dar nėra tiksliai žinoma, kaip aplinkinė Visata gali paveikti galaktikos gyvenimą. Labiausiai ekstremalios visatos dalys yra galaktikų sankaupos. Juose yra šimtai, tūkstančiai pieniškų būdų, panašių į mūsų.
Gravitacijos buvimas žymiai paspartina galaktikų judėjimą. Jie gali judėti su įspūdinga jėga - iki tūkstančio ir net daugiau kilometrų per sekundę. Tokiomis sąlygomis tarpgalaktinė plazma sugeba sušilti iki tokios temperatūros, kuri leidžia skleisti rentgeno spinduliuotę. Tai gana nesvetinga vieta Kosmose, kurioje galima pastebėti aktyvius dangaus kūnų sunaikinimo procesus ir net juodųjų skylių susidarymą.
Naujausių stebėjimų rezultatai rodo, kad būtent stipri galaktikų sąveika gali panaikinti žvaigždžių formavimo procesą. Jei pieno kelias yra didelis ir didelis, aktyvaus naujų žvaigždžių formavimo nutraukimas automatiškai reiškia lėtą jo mirtį.
Po palyginti trumpo laiko (žinoma, pagal žemiškus standartus - tai yra šimtai tūkstančių ir milijonų metų) žvaigždė praranda energijos šaltinius tiek, kad virsta kvazaru - galingu radijo spinduliuotės šaltiniu.
Astronomai suorganizavo mokslinį projektą VERTICO, kad ištirtų žvaigždžių susidarymo silpnėjimo procesą. Tam naudojami galingi ALMA teleskopai, kad būtų galima stebėti molekulinio vandenilio buvimą galaktikų sankaupose. Būtent šios dujos suteikia gyvybės naujoms žvaigždėms.
Astronomų komandai pavyko išsamiai ištirti daugiau nei 50 galaktikų Mergelės žvaigždyno žvaigždžių spiečiuje. Jis yra arčiau mūsų ir yra tiesiog aktyvaus naujų žvaigždžių formavimo būsenoje. Mokslininkai pamažu gauna naujus kosminių objektų vaizdus skirtingais jų evoliucijos etapais.
Pieno būdai šioje klasteryje stebimi beveik visame spektre. Tačiau neįmanoma aptikti molekulinio vandenilio jame koncentracijų, rodančių artėjantį naujų kosminių objektų susidarymą. Tai reiškia, kad galaktikos stebimoje žvaigždžių spintoje yra pasmerktos lėtai mirčiai. Be abejo, toks procesas mūsų pieno sąlygomis nėra stebimas.
Astronomai imasi naujų žvaigždžių grupių analizės. Jie tai daro norėdami palyginti stebėjimų rezultatus ir sužinoti tikslias galaktikų žūties priežastis. Gali būti, kad naujų kosminių technologijų naudojimas leis atrasti tai, kas stumia pieniškus kelius tam tikros mirties keliu.
