![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/1370/image_iR6HxSEubXxHFJyVDS0NO.jpg)
Automobilių ir filmų, skirtų lenktynių žanrui, gerbėjai turi pastebėti, kad transportui dideliu greičiu bėgant į priekį ekrane, jo ratai gali pasisukti priešinga kryptimi. Nesunku atspėti, kad tai yra vizualinė apgaulė, ir iš tikrųjų ratai sukasi ta pačia kryptimi, kur važiuoja automobilis. Bet kas sukelia šį poveikį?
Reiškinys kine
Kino teatre dažnai pasirodo atvirkštinis diskų pasukimo poveikis. Jos išvaizda priklauso nuo fotoaparato kadrų dažnio ir transporto priemonės greičio. Tarkime, fotoaparatas rašo standartiniu 24 kadrų per sekundę dažniu. Pasirodo, kad ji fiksuoja objekto padėtį kas 41,6 milisekundės. Dabar įsivaizduokite, kad šiuo metu filmuojamas judantis automobilis.
Jei ratų sukimosi dažnis sutampa su intervalu tarp kadrų ir yra lygus 41,6 ml, tada vaizdo diskai bus nejudinami, nes kiekvienas rėmas juos pritvirtins toje pačioje padėtyje. Kai automobilio greitis yra greitesnis, ritinio ratai sukasi ta pačia kryptimi, kuria juda automobilis, tačiau nedarykite to taip greitai, kaip jis daro. Ir jei diskai sukuria visišką apsisukimą lėčiau, nei pauzė tarp kadrų, bus sukurtas apgaulingas jų judėjimo priešinga kryptimi efektas. Tiesiog kino kamera su kiekvienu kadru fiksuos disko vietą, kuriai nebuvo laiko įvykdyti visiškos revoliucijos.
Net filmuodami didelio masto važiavimus vairuotojai saugumo sumetimais retai kuria didelį greitį, todėl šis efektas dažnai pasirodo ekrane.
Įdomus faktas: panašią anomaliją galima pamatyti kine ne tik ant automobilio ratų, bet ir ant kitų besisukančių objektų. Jis vadinamas strobe efektu.
Gyvenimo reiškinys
![](http://nationalgreenhighway.org/img/kipm-2020/1370/image_gfO7H17x30QueZK3V.jpg)
Panašus efektas gali būti stebimas ir naktį, kai automobilis eina pro elektrinius žibintus, kurie apšviečia kelią. Jų lempos veikia žemo dažnio pulsacijos principu, skleidžiant pastovaus impulso šviesą. Jei atidžiai pažvelgsite į pridedamą naktinę šviesą, pastebėsite, kad jos lemputė greitai pulsuoja, nuolat tampa ryškesnė ar silpnesnė.
Ir kai žmogus žiūri į objektus, apšviestus jų šviesos, jo akis užfiksuoja vaizdą tik kito impulso metu, kai šviesos spindulys išsisklaido erdvėje. Atitinkamai, čia veikia tas pats principas, kaip ir kine, tik filmavimo kameros kadrų dažnis pakeičiamas lempos šviesos pulsacijomis.