Astronomai iš Kosminių skrydžių centro. Goddard užfiksavo vandens garų liekanas virš Europos - Jupiterio palydovą.
Europa yra vienas didžiausių Jupiterio palydovų. Šios ledo plutos storis yra nuo 5 iki 20 km.
Pagal ją hipotetiškai gali būti skysto vandens. Tai tampa įmanoma dėl to, kad šio dangaus kūno šerdis yra karšta. Taip yra dėl motinos planetos gravitacinio poveikio. Juk vandenynas tokiu dideliu atstumu nuo Saulės galėjo užšalti. Dėl potvynio trinties procesų jis gali egzistuoti skystoje būsenoje.
Manoma, kad skysto vandens plotas yra maždaug dešimtadalis palydovo spindulio. Po vidiniu vandenynu yra silikatų apvalkalas ir karšta šerdis, kurią daugiausia sudaro geležis.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius erdvėlaivis „Galileo“ atrado Europos paviršiuje skystį, galintį sukelti elektros srovę. Analizuojant stebėjimų rezultatus paaiškėjo, kad palydovo paviršiuje yra dideli skysčio pliūpsniai. Hablo kosminis teleskopas patvirtino prielaidą.
Darbe, skirtoje vandens garų matavimui ramioje aplinkoje, kuris yra Europoje, mokslininkai palygino duomenis. Jie pridėjo Kecko observatorijos, esančios Havajuose, palydovinių tyrimų rezultatus. Tik vieno stebėjimo metu buvo aptikti vandens garų likučiai.
Tai, kad pastebimi vandens garų kiekiai buvo pastebėti tik viename stebėjimo epizode, rodo, kad šio reiškinio priežastys yra vidinės. Toks stiprus vandens išleidimas yra retas ir atsitiktinis.
Šie rezultatai parodė, kad Jupiterio palydovo atmosferoje tikrai yra vandens. Tikėtina, kad jo šaltinis yra iš po ledo sklindantys karšti srautai. Tai turbūt yra geizeriai.
Tomo Nordheimo vadovaujami astronomai pateikė įdomią hipotezę, pagal kurią Jupiterio palydove po ledu gali būti mikroorganizmai, o ne kelių dešimčių kilometrų gylyje, kaip manyta anksčiau.
Tačiau, pasak astronomų, palydove gali išsiskirti garai žemesniame lygyje. Tikslius duomenis galima gauti jau kitą dešimtmetį. Tikėtina, kad tada bus galima ištirti labai galingo Jupiterio magnetinio lauko, taip pat meteoritų, kurių labai daug šalia Jupiterio, poveikį vandens garų susidarymui. Įdomu tai, kad Europa yra viena iš perspektyvių vietų, kur ieškoti nežemiško gyvenimo.
Jo pėdsakų gali būti užfiksuota, jei požeminis skystas vanduo teka į paviršių. Galbūt šį palydovą ateityje tyrinės aukštųjų technologijų zondai (dabar tai yra JUICE ar „Europa Clipper“). Kol kas mokslininkai negali susieti subglacinio vandenyno ir vandens garų išmetimo į palydovo atmosferą buvimo.
